I

Kattins be Pūki izgūbi en jūrjan

En grazzjai zallei āldjai,

Immusis meddu be penningans tūlan,

Wijātans en pēnkjans pundans.

Pūki dirīwusi ūnzai en lāuksnans

Be grēmusi sen gitarrin,

“Ō Kattine stebbuls, tū majā mīli!

Kawīds grazzus Kattins tū assei!

Tū assei, tū assei,

Tū assei, tū assei

Kawīds grazzus Kattins tū assei!”

II

Kattins bilāi: “Elegantisks pippel,

Kāigi grazzjai be saldai tū gremja!

Per ilgai mērimai, pattinimai!

Kwei adder prēipirstan īmtun?”

Plūwa tenēi tēt mettan be dēinan

Prei tāutan kwei Skāberwis aūga

Be stwen en medju nōmaits stalāi

Sen prēipirstan en nāsei

En nāsei, en nāsei

En nāsei, en nāsei

Sen prēipirstan en nāsei!

III

“Tēmprasis nōmait, perdāsei per šillingan

Prēipirstan?”, “jā”, – tāns bilāi.

Immi tenēi stan, be jāu kittan dēinan

Pattina gārbas Kalkūns dins.

Ēda tenēi stwen lūgjans be wēisjans

Sen krēiwan gigāntiskan sakkin.

Rankā en rankai, nō krantas zigzdan

Dāncau en mēnikas swāikstu

Mēnikas, mēnikas

Mēnikas, mēnikas

Dāncau en mēnikas swāikstu!

The Owl and the Pussy-Cat. EDWARD LEAR. Talkawuns Wārs Kāpeniks

Pa Teutōtiskas ōrdenas legēndans Ērks Mānts aulaūwuns en 1273 mettan. Šin mettan (2023 m) ast jāu 750 mettans. Mes teinū turrimai Ērkus Māntas passan be delli kittans passas pāusans.

Pagaūsenis bēi stwi: https://www.facebook.com/europeminoritylanguages/photos/a.278660952595865/992614137867206/

Spāngs pāustriniks [Prussian]

As ni turri ginnins; māise ginnis ast māise jussenjai.

As ni turri prēisikans; māise prēisiks ast māise ninōda.

As ni turri drāugans; wedantī men lagzdē ast māise drāugs.

As ni turri drāugipintegaūnikans; jūris ast māise drāugipintegaūniks.

As ni turri grēmans; as kīrdi pippeljans en meddju.

As ni waīda gērbans; wētra be aglā šiššeljai mennei.

As ni turri lāiskans; paminīsnas ast māise laiskāi.

As ni turri spīlins; spīli ast māise gīwata.

As ni turri māterin; māise māti ast appis be aūgmenjai, kawīdai maitāi men.

As ni turri tāwan; urwan, kawīdan preiglābja men, ast māise tāws.

As ni turri neggi makinnewjan, neggi māldaisjans; asma stas, dīgi stas.

Ni sen ainuntan as ni kalba; as bilāi rettai.

As ni enwārgsta; ainunts arwis enwārgsenis ast dwigubasnā.

As nikasmu ni madli si; māise drūwis ast stan, ka as waīda.

**********

The Blind Hermit [English]

I have no friends; my friends are my senses.

I have no enemies; my enemy is absent-mindedness.

I have no allies; the stick that guides my steps is my ally.

I have no companions; the sea is my companion.

I have no songs; I hear the birds in the wood.

I know no tales; the wind and the rain whisper to me.

I have no books; my memories are my books.

I have no games; my game is life.

I have no mother; my mother are the plants and the streams that sustain me.

I have no father; the cave that shelters me is my father.

I have neither master nor disciples; I am both myself.

I have no quarrel with anyone; I rarely speak.

I do not fall sick; the only true disease is doubt.

I pray to none; my belief is that which I know.

************

Aklas atsiskyrėlis [Lithuanian]

Neturiu draugų; mano draugai – mano pojūčiai.

Neturiu priešų; mano priešas – neatidumas.

Neturiu sąjungininkų; mane vedanti lazda – mano sąjungininkas.

Neturiu bendrakeleivių; jūra – mano bendrakeleivis.

Neturiu dainų; girdžiu paukščius miške.

Nemoku pasakų; vėjas ir lietus šnabžda man.

Neturiu knygų; prisiminimai yra mano knygos.

Neturiu žaidimų; žaidimas – mano gyvenimas.

Neturiu motinos; mano motina – augalai ir upeliai, kurie mane maitina.

Neturiu tėvo; prieglobstį suteikianti ola – mano tėvas.

Neturiu nei mokytojo, nei mokinių; esu ir tas, ir tas.

Su niekuo nesikivirčiju; retai kalbu.

Nesusergu; vienintelė tikra liga – abejonė.

Niekam nesimeldžiu; mano tikėjimas tai, ką žinau.

***********

Aklos atsiskīrielis [North Samogytian]

Netorio draugū; mona draugā īr mona puojūtē.

Netorio priešu; mona priešos īr neatidoms.

Netorio bėndrininku; muni vedonti lazda īr mona bėndrininks.

Netorio palīdas; jūra īr mona palīda.

Netorio dainū; gėrdo paukštius mėškė.

Nemuoko pasaku; viess i lītus mon košt.

Netorio kningu; prisėmėnėmā īr mona kningas.

Netorio žaidėmu; mona žaidėms īr gīvenėms.

Netorio muotėnas; mona muotėna – augalā i opelē, katrėi muni maitėn.

Netorio tieva; orvs, katros muni priglaud, īr mona tievs.

Netorio ni muokītuojė, ni muokiniū; eso abejuoks.

Su nivėino nesėstīgavuojo; rokoujous retā.

Nesosergo; vėinintelė tėkruojė lėga – abejuonė.

Nivėinam nesėmeldo; mona tėkiejėms īr tas, kou aš žėnau.

************

Aklais vientulis [Latvian]

Man nav draugu; mani draugi ir mani jutekļi.

Man nav ienaidnieku; mans ienaidnieks ir izklaidība.

Man nav sabiedroto; spieķis, kas vada manus soļus, ir mans sabiedrotais.

Man nav biedru; jūra ir mans biedrs.

Man nav dziesmu; es klausos putnu dziesmas mežā.

Es nezinu pasakas; vēja šalkoņa un lietus čaloņa ir manas pasakas.

Man nav grāmatu; mana atmiņa ir manas grāmatas.

Man nav spēļu; mana spēle ir dzīve.

Man nav mātes; mana māte ir augi un upes, kuri mani uztur.

Man nav tēva; ala, kas dod man patvērumu, ir mans tēvs.

Man nav ne skolotāja, ne skolnieku; es pats esmu abi divi.

Man ar nevienu nav domstarpību; es reti runāju.

Es nekļūstu slims; vienīgā patiesā slimība ir šaubas.

Es nevienu nepielūdzu; es ticu tam, ko es zinu.

*************

Oklais vīntuļs [Latgalian]

Maņ nav draugu; muni draugi ir munys sajiutys.

Maņ nav īnaidnīku; mans īnaidnīks ir naviereiba.

Maņ nav sabīdruotū; vāzda, kas mani voda, ir muns sabīdruotais.

Maņ nav dūmubīdru; jiura ir muns dūmubīdrs.

Maņ nav dzīšmu; es klausūs putnu mežā.

Es nazynu puorsokys; tuos maņ čukst viejs i leits.

Maņ nav gruomotu; munys atminis ir munys gruomotys.

Maņ nav spieļu; muna spēle ir dzeive.

Maņ nav muotis; muna mote ir augi i upis, kas mani uztur.

Maņ nav tāva; ola, kas dūd patvārumu, ir muns tāvs.

Maņ nav ni školuotuoju, ni škoļnīku; es pots asu obeji.

Es ni ar vīnu nasastreidūs; es reši runoju.

Es naslymoju; vīneiguo eistuo slimeiba ir šaubys.

Es nivīnu napīlyudzu; es tycu tam, kū zynu.

vakarų baltai / rytų baltai

AĪSTJAI – AISČIAI

98 m. Tacit:

Jie garbina Dievų motiną. Kaip savojo tikėjimo ženklą nešiojasi šernų atvaizdus, kurie [aisčiams] atstoja ginklus…

890 m. Wulfstan:

Aisčių žemė labai didelė. Joje daug pilių, ir kiekvienoje yra karalius. Ir tenai labai daug medaus ir žuvų. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, neturtingieji ir vergai geria midų. Tarp jų būna daug karų. Aisčiai alaus nedaro, bet yra užtenkamai midaus. Aisčiai turi įprotį numirėlį nesudegintą palikti genčių ir draugų tarpe apie vieną arba du mėnesius. Karalius ir kitus aukštos kilmės žmones palieka nelaidotus juo ilgiau, kuo daugiau jie turi turtų, kartais iki pusmečio, ir lieka jie nesudeginti, ir guli ant žemės savo namuose. Ir jam viduje gulint turi būti puotaujama ir žaidžiama, kol jį sudegina.

PRŪSAI

Etnonimas prūsai (Bruzi) istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas IX amžiuje Bavarų Geografo.

pr. tautā – lie. “žemė”

Prūsa

Prūsiska tautā:

PRŪSISKAS TĀUTAS – “Prūsų žemės”:

Semba

Nātanga

Wārmi

Nadrāuwa

Paguddi

Pameddi

Barta

Galinda

Sasna (+Lūbawa)

Sūdawa

Skallawa (+Pilsāts)

Kulms

KASSE PAGGAN P R Ū S A ? KWĒI AST A Ī S T A ?

Pratennis (Kriwwis), Wīdawutis (Kunnegs), Rāmawa (Swentāinan).

514 m. atvyko iš Kimbrijos į Aistą (Prūsą)

521 m. pastatė Rāmawą

523 m. Videvučio įstatymai

4. Visos kaimynų šalys, kurios aukos atnašas mūsų dievams, bus

mylimos ir su pagarba pakviečiamos. O tuos, kurie juos niekina ir šmeižia,

turėsime naikinti ugnimi ir kuokomis, ir jie niekada netaps mūsų draugais.

5. Vyrai turi teisę turėti tris žmonas, tik pirmoji turi būti vyriausia ir

kilusi iš tos giminės, kuri kartu su mumis atkeliavo į šį kraštą, kitos gali būti iš vietinių.

DEIWĀI – DIEVAI:

Ukapirms

Swāikstiks

Āušauts

Autrīmps

Patrīmps

Pergrubris

Pilnītis

Bardāits

Patals

Pikuls

Paskāits

SWENTIKAI – ŠVENTĖS

Pergrubris

Mettelan

Krēss. Kaupāli

PRŪSISKA BILĀ

13 a. Elbingo žodynėlis – Seniausias prūsų (ir apskritai baltų) rašytinis paminklas. 802 žodžiai.

Dēiws “dievas”

Raps “globėjas”

Dāngs “dangus”

Lauksnā “žvaigždė”

Deināina “aušrinė”

Pāitaran “Sietynas”

.

1369 m. Bazelio prūsų tekstelis / Bazelio epigrama.

Kaīls Rikīs, tū ni jāu labs assei tēwelīs, ik kwāi tū pūtun, ni kwāi tū penningan dātun.

.

1440 m. Pēteris Turnaws. “Atonaige”

.

16 a.

Kaīls pas kaīls, aīns per āntran. “Sveikas po sveikas, vienas per antrą”.

Dēiws dāst dāntins, deiws dāst geītin. “Dievas davė dantis, Dievas duos ir duonos”.

.

1545 m. Pirms prūsisks lāisks – Pirma prūsų knyga.

asmeniniai įvardžiai, veiksmažodis “būti”

as ASMA – aš esu

tū ASSEI – tu esi

tāns AST– jis yra

tenā AST – ji yra

tennan AST – it is

mes ASMAI – mes esame

jūs ASTEI – jūs esate

tenēi AST – jie yra

tennas AST – jos yra

.

Kaīls! – Labas! Sveiki!

Kaīls pas kaīls, aīns per āntran!

Kaīls ankstāinai! – Labas rytas!

Labban dēinan! – Laba diena!

Labban bētan! – Labas vakaras!

Labban naktin! – Labanakt!

Deiwūtiskan! – Laimingai!

Ērdiw! – Iki!

Dīnkun! – Ačiū!

Debīkan dīnkun! – Ačiū labai!

Madlimai! – Prašom!

Kāigi tebbei ēit? – Kaip tau sekasi?

Labban! – Gerai!

Spārts labban! – Labai gerai!

Etwinūis! – Atsiprašau!

Kasse paggan? – Kodėl?

Stesse paggan. – Todėl.

.

As asma prūss.

Tū assei prūss.

Tāns ast prūss.

Tenā ast prūsisni.

Mes asmai prūsai.

Jūs astei prūsai.

Tenēi ast prūsai.

Tennas ast prūsinjas.

.

Kwei tū assei? – Kur tu esi?

As asma buttai. – Aš esu namie.

Kwei tū buwinna? – Kur tu gyveni?

As buwinna en Prūsai. – Aš gyvenu Prūsoj (= Prūsijoj).

.

Stabs – akmuo

Anzans – ąžuolas

Lauksnā – žvaigždė

Swāikstan – šviesa

Dāngs – dangus

Zemē – žemė

Undan – vanduo

Tautā – žemė, šalis, kraštas

.

Sta ast… Tai yra…

Sta ast stabs.

Sta ast anzans.

Veisksmažodis “turėti” TURĪTUN.

As TURRI stabban “aš turiu akmenį”

Tū TURRI stabban “tu turi akmenį”

Tāns TURRI stabban “jis turi almenį”

Tenā TURRI stabban “ji turi akmenį”

Tennan TURRI stabban “it has a stone”

Mes TURRIMAI stabban “mes turime akmenį”

Jūs TURRITEI stabban “jūs turite akmenį”

Tenēi TURRI stabban “they have stone” (masc., neutr)

Tennas TURRI stabban “they have stone” (fem.)

video play list https://www.youtube.com/watch?v=EtOwOw4K0PI&list=PLUW2sMv1l2XNLTj3GERBTAjzf2JXHQ5kI&index=6

Ērks Mānts

Lōwis Kōrints

En 1910 m. daggjas 18 d. gimma Ērika Ēnkeli (miksiskai Erika Freyer-Henkel) en Niddai, kunstemiki. Tenesses māteris tāws bēi Ērmans Blōde, stēisan Niddas kunstrnikan gruntintajs be papekātajs.

En 1930 m. tenā pagaūwa makīntun si en Kunnegsgarbas uniwersitātei, tēt dīgi en Kunnegsgarbas Kunstas akadēmijai.

En 1937 m. pattinusi kunstenikan Ēincan Frējeran, be kāupusi buttan per swāise studdijan prei Aīstjan marrjan, prei Pesserijas appis āustjan.

1. Wōkatiws (vocative)

nōminatiws (kas?):        

wōkatiws (kaīls, …!):

            a – ST

nōm:   Mānts          dēiws           Alnā             Lāima           tautā

wōk:    Mānte!        dēiwe!          Alna!            Lāima!         tāuta!

          ja-ST           ija-ST         i-ST             i-ST

nōm:   Rāitis          rikīs            nakts           zupāni

wōk:    Rāiti!           rikijje         nakti!          zapāni

u-ST

nōm:   dāngs          sūns

wōk:    dāngu!        sūnu!

.

Sta ast rikīs Mānts.

Kaīls, rikijje Mānte!

2.

Prōnomen iz sen akkuzatiwan.

iz + akk

Sta ast Mēmeli.

– Iskwendau tū assei?

– As asma iz Mēmelin.

.

                              a-ST            a-ST            i-ST             ja-ST           u-ST

sg

nōm:   ST +s            wīrs             genā             aks               kursis          dāngs

akk:    ST +n            wīran           gennan         akkin            kursjan        dāngun

pl

nōm:   ST +ai/us     wīrai            gennas         akkis            kursjai        dāngus

akk:    ST +ns          wīrans         gennans       akkins          kursjans      dānguns

.

nōm:   Kunnegsgarbs        Prūsa           mēstan

akk:    Kunnegsgarban      Prūsan         mēstan

.

nōm:   jūris            marri           garrjan

akk:    jūrjan          marrjan       garrjan

.

nōm:   appi           Mēmeli

akk:    appin         Mēmelin

.

nōm:   dāngs

akk:    dāngun

3.

Infinitīwas fōrmants -tun  + akkuzatiws

turītun “to have”

segītun “to make”/”to do”

Sta ast lauksnā. As turri lāuksnan.

Sta ast māise engnessenis. Tenā segēi [mennei] engnessenjan.

.

turītun “to have”

as turri                 mes turrimai

tū turri                 jūs turritei

tāns turri             tenēi turri

tenā turri             tennas turri

tennan turri         tenēi turri

.

bilītun “to speak”

as bilāi                 mes bilāimai

tū bilāi                 jūs bilāitei

tāns bilāi             tenēi bilāi

tenā bilāi             tennas bilāi

tennan bilāi         tenēi bilāi

.

4. Kāigi tū bilāi “how you speak”? Adwerban sen -iskai.

– Anga tū bilāi leītawiskai?

– Ni, as ni bilāi leītawiskai, as bilāi prūsiskai.

– Anga tū papresta lattawiskai?

– Jā, as papresta lattawiskai, tēt dīgi leītawiskai.

.

tāns ast       prūss           leītawis                lattawis                pōlis

tāns bilāi    prūsiskai     leītawiskai           lattawiskai           pōliskai

.

 tāns ast    ēnglis          miksis                   kursis                    jātawis

tāns bilāi    ēngliskai   miksiskai              kursiskai              jātawiskai

.

Waitjāsenjai

1.

Sandīnga:     Kaīls, Mānte! Kāigi tebbei ēit?

Mānts:          Dīnkun, Sandīnga, labban! Adder tebbei?

Sandīnga:     Dīnkun, mennei dīgi labban!

Mānts:          Anga tū assei iz Prūsan?

Sandīnga:     Jā, as asma iz Prūsan.

Mānts:          Iz Kunnegsgarban?

Sandīnga:     Ni, as asma iz Mēmemlin. Adder iskwendau tū assei?

Mānts:          As asma dīgi iz Prūsan.

Sandīnga:     Spārts labban! Anga tū dīgi assei iz Mēmeilin?

Mānts:          Ni, as ni asma iz Mēmelin, as asma iz Alnāsteinin?

Sandīnga:     Be ka ast Alnāsteini?

Mānts:          Alnāsteini ast mēstan.

2.

Rāitis:         Labban dēinan, Arne! Angi tū turri swāise brātrin?

Arns:          Labban dēinan, Rāiti! Jā, māise brāti ast Mānts.

Rāitis:         Anga twāise brāti bilāi leītawiskai?

Arns:          Ni, tāns bilāi tēr prūsiskai. Anga Lāima ast twāise sestrā?

Rāitis:         Jā, Lāima ast māise sestrā.

Arns:          Anga tenā bilāi prūsiskai?

Rāitis:         Jā, tenā bilāi prūsiskai be papresta  leītawiskai.

Endāsenjai / Tasks

1.

Peisāis gērdaulins pa perwaidīnsnan / Write sentences according example:

Sta ast rikīs Mānts. Kaīls rikijje Mānte! As wīda rikijjan Māntan.

Pratennis, Wīdawutis, Mānts, Rāitis, Alnā, Bīkants, Wisakānts, Ēirims, Tulaiswajjā, Spāirats, Skrāitā, Sātingā, Sandarrē, Rittanga, Rāmats, Rāitā, Perkāntā, Perbānds, Pameddis, Naprātis

2.

Peisāis gērdaulins pa perwaidīnsnan / Write sentences according example:

Sta ast lauksnā. As turri lāuksnan. Mes turrimai lāuksnans.

wīrs, genā, zemē, tautā, amzjan, marri, azzaran, appi, Prūsa, bitti, zarī, meddu, brāti, nakts, aks, rankā, galwā, pannu, sūns, sunnis, katta, gārbs. kāims, kāpas, pippelis, zuks, braīdis, aps, aldī, dēiws, dēiwi, zukenīks, malnīks, prasīsenis.

3.

Iskwendau?

Iskwendau tū… ?

Mānts ast iz … (Mēmeli).

Wīrai ast iz … (kāims).

Jūs … iz … (Kunnegsgarbs).

As … iz … (Kāpas).

Mes … iz … (Tapjawa).

Tennas … iz … (Wēlawa).

Tenēi … iz … (Alnāsteini).

Pippeljai … iz … (dāngs).

Zukkai … iz … (appi).

Undan … iz … (aps).

Lāima … iz … (dāngus), … ast dēiwi.

Patals … iz … (zemē), tāns … dēiws.

.

4.

Zukenīkai ast kursjai. Tenēi bilāi …

Wīrs ast iz Pameddin. Tāns bilāi …

Genā ast prūsini. Tenā bilāi …

Malnīks ast iz Pōlin. Tāns bilāi …

Mergīka ast iz Kāpans. Tenā bilāi …

Wāiklis ast iz Wilnin. Tāns bilāi…

Zmānes ast iz Berlīnan. Tenēi bilāi…

Gennas ast iz Ringan. Tennas bilāi …

.

5. Talkaus! Translate!

Birds see the sky.

Sky has the Sun.

A man is from the sea.

Rivers are from a lake.

A fisher has a boat.

A folk has a country.

Prussia ia a country.

Sister has a brother. He is from Germany. Brother has a sister. She is from Sudovia.

They (women) have a question.

.

Wirdeīns

aks, akkin, f – eye

aldī, āldjan, f – boat

amzjan, n – nation, tauta

appi, appin, f – river

aps, appun, m – a source, a well

azzaran, n – a lake

bitti, bittin, f – bee

braīdis, braīdjan, m – briedis

brāti, brātrin, m-brother

dēiwi, dēiwin, f – goddess

dēiws, dēiwan, m – god

galwā, galwan, f – head

gārbs, gārban, m – mount, hill

genā, gennan, f – woman

kāims, kāiman, m – kaimas

kāpa, kāpan, f -kopos, dunes

katta, kattan, f – cat

malnīks, malnīkan, m – vaikas, child, kid

marri, marrjan, f – marios

meddu, n – honey

nakts, naktin, f – night

pippelis, pippeljan, m – bird

rankā, rānkan, f – ranka, hand

pannu, n – fire

prasīsenis, prasīsenjan, m – question

Prūsa, Prūsan, f – Prussia

sestrā, sestran, f – sister

sunnis, sunnjan, m – šuo, dog

sūns, sūnan, m – son

tautā, tāutan, f – šalis, country, a land

widātun, wīda, widāi – to see, matyti

wīrs, wīran, m – vyras, a man

zarī, zarrjan, f – žara, glow, žarijos, live coals

zemē, zemmin, f – žemė, earth

zukenīks, zukenīkan, m – žvejys, fisherman zuks, zukkan, m – žuvis, fish

En 1899 m. pāljas 27 d. gimma Margarēta Steīpata (miksiskai Margarete Stepath) en Maudītjan kāimu (prei Marangan, Paguddi), kunsteniki, skulptōrini. Margarēta pertikka ezze Kunnegsgarbas garāinas kaupikkas sēimjan. Mazzi būtwei, emmens Steīpats ast prūsisks. Turrimai Sembas appin sen stawīdan emnin.

Makīnusi si en Kunnegsgarbas licēju.

1923-1924 m. studīwusi skulptūrin en Kunnnegsgarbas kunstas be dizītiskas skūlei prei Ērmanan Brachertan.

1924-1925 m. studīwusi skulptūrin en Kunnegsgarbas kunstas akadēmijai prei S. Kāuwerjan be grāfikin prei Ēnkikan Wolfan.

Mazzi būtwei, wisāi tenesses bildjāi be skulptūris zuwwa en Kunnegsgarbu en karjaūsnas kēsmu.

En 1862 m. spālinas 9 d. gimma Ērnsts Šāumans (Wāraisis) (miksiskai Ernst Schaumann) prei Gērdawan, “stēisan pālwin/wirsjan kunsteniks”.